pinigpalaikis

pìnigpalaikis sm. (1) Ds menk. 1. žr. pinigas 2: Kame daugiau tų gyvųjų pinigpalaikių, neturėjau progos patirti Vaižg. 2. žr. pinigas 3: Del pìnigpalaikio (orig. pĩnįgpalaikio), teip menko daikto, nebeatkakai šiąvasar mūsų šalelėn! LTI425(A.Baran). Jie paimtų sau į kišenius pinigpalaikio V.Kudir.